VeišinżtingLķfrķkiRannsóknirRįšgjöf
Leita
English
Stęrsta letur
Mišstęrš leturs
Minnsta letur
Rafręn veišiskrįning
Rafręn veišiskrįning
Skrįning į póstlista
Leitarorš
Höfundur
Snjóölduvatn ķ Veišivötnum

Skrįning veišinnar - įrnar og vötnin

 

Frį aldamótum 1900 safnaši Hagstofan saman tölum um veiši og höfšu hreppstjórar meš höndum söfnun veišitalna. Eftir 1946 žegar embętti veišimįlastjóra var stofnaš hófst hann handa viš aš safna saman veišitölum og bęta skrįningu į veiši. Komiš var į laggirnar skrįningarkerfi meš veišibókum žar sem skrįš skyldi veiši įsamt upplżsingum um hvern veiddan fisk. Žessi aukna og bętta skrįning var til aš fį yfirlit yfir veiši og til aš auka söfnun į lķffręšilegum upplżsingum um fiskstofna įa og vatna į Ķslandi.
 
Ķslendingar lęršu stangveiši af Bretum sem hingaš sóttu til veiša ķ lok 19. aldar. Fljótlega skapašist sś hefš aš skrį žyngd fiska ķ pundum og var jafnan stušst viš aš pundiš samsvaraši 500g. En žar sem margar vogir (pundarar) sem notašar voru til žyngdarmęlinga voru ķ enskum pundum (lbs) gat oršiš um rugling aš ręša žar sem 1 lbs er 0,454 kg. Žvķ eru veišimenn bešnir um aš skrį žyngd ķ kg og nota a.m.k 100g nįkvęmni ž.e. kg eru skrįš meš einum aukastaf.  
 
Śt frį žyngd laxa mį ķ allflestum tilfellum greina sjįvaraldur žeirra en lax sem dvališ hefur eitt įr ķ sjó er allt aš 3,5 kg ef um hrygnur er aš ręša en hęngar eru allt aš 4,0 kg. Laxar meš lengri sjįvardvöl eru yfirleitt žyngri en žetta en sjįvardvöl lengri en tvö įr er sjaldgęf hér į landi.  Til nįkvęmari greiningu į lengd sjįvardvalar er ęskilegt aš hafa hreistur til greininga. 
 
Samkvęmt lögum um lax- og silungsveiši ber žeim er veiši stundar aš gefa skżrslu um veiši og veišifélögum og/eša veiširéttarhafa ber aš sjį svo um aš slķkt sé gert. Ķ stangveiši ber aš skrį veiši ķ veišibók en žęr fįst endurgjaldslaust hjį Veišimįlastofnun. Veišimįlastofnun sendir śt veišibękur fyrir byrjun veišitķma įr hvert. Į veišitķma eru veišibękur hafšar ašgengilegar fyrir veišimenn til skrįningar veiši og liggja žęr gjarnan frammi ķ veišihśsum žar sem žau eru til stašar. Ķ veišibękur skal skrį upplżsingar um dagsetningu veiši, nafn veišimanns, tegund fisks, kyn, žyngd, lengd, veišistaš, agn, hvort fiski sé sleppt auk upplżsinga um merkta fiska eša annaš sem veišimenn vilja koma į framfęri. 
 
Viš lok hvers veišitķmabils skal senda veišiskżrslur og veišibękur til Veišimįlastofnunar žar sem upplżsingar eru skrįšar į tölvutękt form. Aš skrįningu lokinni eru veišibękur endursendar til skrįningarašila eša veišifélags įsamt samantekt nišurstašna yfir veišina.
 
Heildarsamantekt veišitalna er gerš įrlega fyrir landiš ķ heild og nišurstöšurnar birtar ķ Veišiskżrslu fyrir hvert įr į vefnum.
 
Ekki hefur nįšst aš skapa sambęrilega skrįningarhefš fyrir netaveiši og algengara er aš netaveiši sé skrįš sem heildarfjöldi veiddra fiska hvern dag. Eyšublašsform fyrir skrįningu netaveiši fęst hjį Veišimįlastofnun og deildum hennar. Laxveiši ķ net ķ sjó viš ķslandsstrendur er nś meš öllu aflögš en lķtilshįttar veiši er į göngusilungi ķ sjó. Einungis örfįir ašilar hafa skilaš upplżsingum um silungsveiši ķ sjó į undanförnum įrum og er sś veiši žvķ vęntanlega hverfandi lķtil.
 
Žeir sem netaveiši stunda eru hvattir til žess aš nżta sér veišibękur og einstaklingsskrį veišina fremur en skrįningu eftir dögum. Slķkt eykur til muna upplżsingar um viškomandi veišistofn. 
 
Į grundvelli veišiskrįningar hafa hér į landi safnast lķffręšilegar upplżsingar um veidda fiska sem eru meš žvķ allra besta sem gerist hjį laxveišižjóšum. Skrįning į silungsveiši hefur veriš aš aukast og batna į undanförnum įrum žótt žar sé enn verk aš vinna. Til aš koma skrįningu į silungsveiši ķ sambęrilegt horf og er hjį meš laxveiši žarf aš koma til samhęft įtak veiširéttarhafa, Veišimįlastofnunar og sķšast en ekki sķst veišimanna aš skrį veiši samviskusamlega.
 
Skrįning veiši kemur veiširéttarhöfum til góša til žess aš fylgjast meš fiskgengd og afla ķ viškomandi veišivatni. Jafnframt lķta veišimenn gjarnan til veišitalna žegar veišivon er metin, veišiferšir skipulagšar og veišileyfi keypt. Skrįning veiši eftir veišistöšum innan vatnakerfa hefur aukist į undanförnum įrum. Mikilvęgt er aš ķ lok veišitķma fari kunnugir yfir skrįningu veiši į veišistaši og nśmeri veišistaši ķ veišibókinni. Śt frį žeim mį sjį dreifingu veiši innan įa og į žvķ er byggt viš matsgeršir žegar eignarhluta veiši er deilt milli veiširéttarhafa ķ aršskrį veišifélaga. Žar vegur veiši žungt įsamt landlengd og uppeldis- og hrygningarskilyršum. Eins og flestir vita geta tekjur af sölu veišileyfa veriš umtalsveršar og žvķ mikilvęgt aš eigendur veišihlunninda séu sķvakandi yfir žeim.
 
Eins og įšur sagši er veišiskrįning mikilvęg śr frį lķffręšilegu sjónarmiši og einnig til aš veršleggja veiši og skiptingu aršs. Žį eru veišibękur einnig mikilsveršar upplżsingar um veiši og veišisögu og hafa mörg veišifélög žaš fyrir reglu aš koma eldri veišibókum į hérašsskjalasöfn til varšveislu. Afrit žeirra eru sķšan höfš ķ veišihśsum til afnota fyrir veišimenn.