VeišinżtingLķfrķkiRannsóknirRįšgjöf
Leita
English
Stęrsta letur
Mišstęrš leturs
Minnsta letur
Rafręn veišiskrįning
Rafręn veišiskrįning
Skrįning į póstlista
Leitarorš
Höfundur
Skaftį ofan Skaftįrdals

Rannsóknir į silungastofnum Mżvatns

 

Mżvatn er eitt af frjósömustu vötnum landsins žekkt fyrir aušgi fugla og fiska. Allmiklar rannsóknir hafa veriš geršar į Mżvatni og lķfrķki žess. Mį žar nefna Nįttśru Mżvatns (Arnžór Garšarsson og Įrni Einarsson 1991, ritstjórar), Lake Mżvatn, sérhefti tķmaritsins Oikos (Pétur M. Jónasson 1979) og fjölmargar greinar ķ Aquatic Ecology, įrgangur 38, Nr. 2 sem kom śt 2004 ķ ritstjórn Įrna Einarssonar og Ramesh D. Gulati.  
Mżvatn er į Noršausturlandi og liggur ķ 277 m hęš yfir sjįvarmįli og er flatarmįl žess um 37 km2. Vatniš skiptist ķ tvo flóa, Syšriflóa sem er um 29 km2 og Ytriflóa sem er um 8 km2 (1. mynd). Innstreymi vatns til Mżvatns er aš mestu um lindir einkum viš eystri hluta vatnsins. Śtfall Mżvatns er um žrjįr kvķslar, Geirastašaskurš, Miškvķsl og Syšstukvķsl til Laxįr og er mešalįrsrennsli um 33 m3sek-1 (Jón Ólafsson 1979). Af fiskum eru bleikja (Salvelinus alpinus), urriši (Salmo trutta) og hornsķli (Gasterosteus aculeatus) ķ Mżvatni. Af bleikju eru tvö śtlitsafbrigši ķ vatninu, Mżvatnsbleikja sem er hrašvaxta og nęr almennt nokkurri stęrš (40-50) cm viš kynžroska og krśs sem er undirmynnt afbrigši bleikju sem einkum heldur til ķ og viš kaldar lindir viš austurbakka vatnsins. Auk žess eru gjįarlontur ķ hraunhellum og uppsprettulindum umhverfis Mżvatn (Gušni Gušbergsson, 1994 og 2004, Jón Kristjįnsson 1991).
 
Rannsóknirnar į fiskstofnum Mżvatns beinast aš žvķ aš fylgjast meš stęršar- og aldurssamsetningu silungastofnanna ķ Mżvatni, vexti žeirra, višgangi, fęšu, holdafari og afla śr vatninu įsamt tengslum žeirra viš ašra męlda žętti bęši lķfręna og ólķfręna.  Viš mat į afla og nżtingu voru lagšar til grundvallar veišiskżrslur frį Veišifélagi Mżvatns. Frį įrinu 1985 hefur Veišimįlastofnun séš um samantekt og śrvinnslu veišiskżrslna śr Mżvatni. Eru žęr til skrįšar į tölvutęku formi į žeim tķma ķ žeirri upplausn sem frumgögn bjóša uppį. Yfirleitt er um aš ręša daglega veiši ķ fjölda fiska skipta eftir tegundum, bleikju og urriša, fjölda neta (sókn) og stašsetningu sem er a.m.k. skipting į milli Syrši- og Ytriflóa.  Meš samanburši į sókn og afla mį sjį breytingar afla į hverja sóknareiningu sem getur gefiš vķsbendingar um breytingar į stofnstęršum. 
Rannsóknir į silungastofnum Mżvatns eru hugsašar sem vöktunarrannsóknir (kerfisbundnar endurteknar męlingar) og eru framhald rannsókna sem stašiš hafa įrlega frį 1986. Teknar hafa veriš saman skżrslur meš nišurstöšum rannsókna ķ allmörgum skżrslum (Gušni Gušbergsson 1991, 1992, 1993, 1994a,b, 1995, 1996, 1997, 2010 og 2011). Įriš 2000 var tekin saman skżrsla yfir skiptingu skrįšrar veiši milli Ytriflóa og Syšriflóa (Gušni Gušbergsson 2000). Heildstęš samantekt yfir nišurstöšur rannsókna var gerš 2004 (Gušni Gušbergsson 2004). Samanburšur hefur veriš geršur į skiptingu įrganga ķ bleikjuveiši og vexti į nokkrum tķmabilum frį įrinu 1941-2007 (Gušni Gušbergsson og Kristinn Ólafur Kristinsson 2010). Žar kom fram aš į fyrri įrum žegar stofnstęrš og veiši var meiri voru fleiri įrgangar ķ veišinni į hverjum tķma og vöxtur minni. Į seinni įrum bera fęrri įrgangar uppi veišina og vaxtarhraši hefur veriš meiri. 
 
Į įrunum 1986 til 1992 voru rannsóknar framkvęmdar tvisvar į įri, bęši į vorin ķ jśnķ og į haustin ķ september en frį įrinu 1993 hefur veriš farin ein rannsóknarferš um mįnašarmót įgśst og september. Į žeim tķma sem męlingar voru geršar tvisvar į įri kom fram allgóš samsvörun milli męlinga vor og haust.  Rannsóknirnar į bleikju ķ Mżvatni hafa sżnt aš megin višburšir og “hrun”  ķ silungastofninum hafa gerst yfir sumartķmann en į rannsóknatķmanum komu fram hrun sumrin 1988 og 1997 (Gušni Gušbergsson 1997 og 2004).   Nś eru męlingar framkvęmdar į haustin um mįnašarmótin įgśst september og er žaš gert til aš fį sem besta mynd af silungastofnum vatnsins į žeim tķma žegar nżlišun og vöxtur silungs yfir sumariš er aš mestu leyti kominn fram.
 
Greinileg tengsl koma fram į milli mats į stofnstęrš bęši meš rannsóknarveišum og afla bęnda ķ vetrarveiši. Mat hefur veriš gera įrlega stofnstęršum og meš samanburši žess viš aflatölur er hęgt aš įętla veišihlutfall, žaš hlutfall sem veitt er af stofninum į hverjum tķma, sem hefur veriš mjög hįtt į sķšari įrum. Įstand silungsins, lengdarsamsetning, holdafar og fęša hafa gefiš nišurstöšur sem sżna aš stofnstęršin hefur sveiflast meš fęšuframboši tegunda sem eru silungnum ašgengilegar. Krabbar og rykmż eru uppistaša fęšunnar žegar vel įrar en hornsķli žegar įstand er verra en žį er holdafar silungsins lakara og vöxtur minni.
Mżvatn hefur um aldir veriš eitt af fengsęlustu veišivötnum landsins og byggši fólk ķ Mżvatnssveit löngum afkomu sķna aš talsveršum hluta į žeirri veiši sem vatniš gaf. Mżvatn er nś eitt fįrra vatna į Ķslandi žar sem silungsveiši er enn stunduš sem hluti af hefšbundnum bśskap.
           
Mannvistarleifar frį fyrstu bśsetu į Hofsstöšum ķ Mżvatnssveit benda til aš žar hafi silungur veriš į boršum frį fyrstu byggš. Ķ frįsögnum um veiši ķ Mżvatni į sķšari hluta 19. aldar kemur fram aš skipst hafa į góš og slęm veišiįr ķ Mżvatni samkvęmt frįsögn Stefįns Stefįnssonar frį Ytri-Neslöndum ķ Andvara (Bjarni Sęmundsson 1923). Žaš bendir til aš sveiflur hafa lengi veriš ķ lķfrķkinu ķ Mżvatni. Samkvęmt sömu heimild var mįl manna aš skiptust į góš og slęm veišiįr meš um 7 įra millibili en jafnan vęri verri veiši ķ kjölfar hitasumra. Rannsóknir į dżraleifum śr borkjörnum sem teknar hafa veriš śr botnseti vatnsins hafa einnig sżnt fram į aš sveiflur hafa veriš ķ öšrum dżrastofnum žegar litiš er til langs tķma (Įrni Einarsson 1991, Įrni Einarsson, Geršur Stefįnsdóttir, Helgi Jóhannesson, Jón S. Ólafsson, Gķsli Mįr Gķslason, Isamu Wakana, Gušni Gušbergsson og Arnžór Garšarsson 2004).
           
Fjöldi veiddra silunga ķ Mżvatni į įrunum 1900 – 2010 samkvęmt veišiskżrslum Veišifélags Mżvatns.
Upplżsingar um veiši ķ Mżvatni sem Veišifélag Mżvatns hefur safnaš eru lengstu samfelldu veišitölur śr stöšuvatni sem til eru hér į landi svo vitaš sé. Veišitölurnar sżna įberandi mikinn topp ķ veiši um 1920 sem ekki hefur sķšar veriš nįš. Hafa mį ķ huga aš į žessum tķma hafa allmiklar breytingar oršiš į įstundun og veišitękjum. Įriš 1905 var stofnaš félag um veiši ķ Mżvatni, forveri Veišifélags Mżvatns. Žaš var stofnaš vegna žess aš mönnum fannst veiši hafa minnkaš og aš of hart vęri sótt ķ silunginn. Ašgeršir mišušu aš frišun į hluta rišastöšva,  stemma stigu viš vargi į rišum (fugli) og sķšar aš stunda fiskrękt meš hrognaklaki ķ vatninu (Gjöršarbók Veišifélags Mżvatns, afrit ķ varšveislu Veišimįlastofnunar). Samkvęmt veišiskżrslum var afli į žessum įrum mun meiri en hann hefur veriš hin sķšari įr žótt veišitęki hafi veriš frumstęšari žį. Žaš bendir sterklega til žess aš stofnstęrš hafi veriš mun meiri į žeim tķma. Frį įrinu 1912 hafa veriš ķ gildi reglur um aš ekki mętti nota net meš smęrri möskum en 11/2 tomma (38 mm) og lįgmarksstęrš žeirra fiska sem drepa mį ķ dorg- og drįttarveišum vęri ekki undir 12 žumlungum (35 cm). Rišill ķ lagnetum mun jafnan hafšur stęrri. Var žetta gert til aš koma ķ veg fyrir drįp į smįfiski og gefa smįsilungnum fęri į aš vaxa og auka meš žvķ veršmęti veišanna. Auk žess var męlst til žess aš hver jörš frišaši drįttarveiši į tveimur rišum. Žį var hvatt til žess aš įbśendur reyndu aš stemma stigu viš fjölda afręningja į fiskum sem einkum voru fuglar sem taldir voru éta silung og/eša hrogn žeirra (Gjöršarbók Veišifélags Mżvatns).
 
Į įrunum fyrir 1930 var veiši einkum stunduš meš fyrirdrętti į rišum į haustin og į hitasilungi į sumrin og fyrrihluta sumars. Dorgveiši var stunduš gegnum ķs į vetrum. Eftir aš lagnet komu til sögunar voru žau lögš undir ķs meš žvķ aš žręša spķru į milli vaka en įriš 1931 fékk Bśnašarfélag Ķslands til landsins mann frį Kanada til aš leišbeina viš veišar undir ķs og kom meš tęki “kafara” sem var sér śtbśinn til žess og ķslenskir landnemar höfšu kynnst žar ķ landi (Jón R. Hjįlmarsson 1987). Kafari er fjöl meš spyrnu sem dregur sig undir ķsinn žegar togaš er ķ spyrnuna meš žręši. Žegar kafarinn var kominn milli vaka var hęgt aš binda net ķ žrįšinn og draga žau į milli vakanna. Nokkurt lag žarf til aš miša rétt į milli vaka, “skjóta kafaranum” į milli vakanna. Žessi tękni er enn notuš viš vetrarveišar en ķsabroddar eru notašir til aš höggva göt į ķsinn. Į žrišja tug 20. aldar var reist klakhśs ķ Ytri-Neslöndum og sķšar ķ Garši. Žar voru klakin hrogn og kvišpokaseišum sleppt (Žóršur Flóventsson 1929). Fiskrękt meš sleppingu kvišpokaseiša stóš fram yfir 1960 žegar klak var aflagt.  
           
Eins į įšur sagši var fyrirdrįttur ķ net ein af megin veišiašferšunum og mešal annars stundaš aš draga fyrir undir ķs į rišastöšvum į haustin og fyrri hluta sumars. Įdrįttartaugum var žį komiš undir ķs um vakir og įdrįttarnetiš dregiš ķ vök sem gerš var ķ ķsinn viš land.
 
Frį įrinu 1967 hefur lįgmarksmöskvastęrš lagneta veriš 43 mm og lįgmarksstęrš žess silungs sem mį drepa 33 cm.
Žeir sem land eiga aš vatninu eiga einir veiširétt. Veiši ķ Mżvatni var öllum veiširéttahöfum jafnheimil ķ almenningi utan netlaga en netlög eru 60 fašmar (120m) frį landi. Svęšiš innan netlaga tekur til um 20% af flatarmįli vatnsins. Įriš 1978 var gerš aršskrį fyrir Veišifélag Mżvatns žar sem eignarhluti hvers lögbżlis ķ almenningi  var metinn.
 
Upplżsingar um veiši ķ Mżvatni nį aftur til aldamótanna 1900 og eru mikilsverš heimild um framgang silungastofna og nżtingu žeirra ķ Mżvatni. Afkoma og menning ķ Mżvatnssveit er nįkomnari veiši og nżtingu į öšrum hlunnindum frį vatninu en gerist ķ öšrum byggšarlögum hér į landi. Silungsveiši er samofin afkomu fólks ķ sveitinni og mį telja aš veišar og verkun silungs sé órjśfanlegur hluti af bśskap og menningu ķ Mżvatnssveit.
 

Myndir frį Mżvatni, höfundur Gušni Gušbergsson (pdf).