VeišinżtingLķfrķkiRannsóknirRįšgjöf
Leita
English
Stęrsta letur
Mišstęrš leturs
Minnsta letur
Rafręn veišiskrįning
Rafręn veišiskrįning
Skrįning į póstlista
Leitarorš
Höfundur
Ullarfoss ķ Svartį

 

•  Stofnstęršarmat – landselur

Veišimįlastofnun hefur ķ samstarfi viš Selasetriš hefur stašiš fyrir umfangsmiklum talningum į landselsstofninum viš Ķsland. 
Til žess aš hęgt sé aš stušla aš jafnvęgi ķ landselsstofni Ķslands er fyrsta skrefiš aš afla upplżsinga um stęrš stofnsins. Žaš er mikilvęgt til žess aš foršast offjölgun landsela og žar meš hęttu į auknum įhrifum žeirra į nįttśruna og til žess aš foršast aš stofninn minnki um of og lendi į vįlista, enda eru landselir mikilvęgur žįttur ķ ķslensku vistkerfi. Naušsynlegt er aš hafa upplżsingar um vöxt og višgang dżralķfs viš Ķsland sem grunn undir alla löggjöf varšandi nįttśru Ķslands og rįšgjöf um veiši og nżtingu stofnanna. Žį eru stofnstęršarupplżsingar mikilvęgar vegna margvķslegra rannsókna į nįttśru landsins. Talningarnar eru einnig hluti af vöktun NAMMCO (Noršur – Atlantshafs sjįvarspendżra­rįšiš) į stofnstęršum sela viš Noršur-Atlandshafiš. Flugtalningar į landsel viš strendur Ķslands hafa veriš framkvęmdar tólf sinnum sķšan įriš 1980. Įriš 2014 hófust einnig tilraunir meš aš telja seli meš ómannaš loftfar.
Įriš 1980 voru landselir til stašar ķ öllum landshlutum, en voru flestir ķ Faxaflóa, Breišafirši og į NV-landi. Į tķmabilinu 1980-2006 fękkaši landselum samkvęmt śtreikningum aš mešaltali um 4%, en hefur stašiš ķ staš sķšan žį. Talningar lįgu nišri frį įrinu 2006 žar til Selasetriš fór af staš aš nżju meš talningu į landsel um allt land įriš 2011 (Granquist and Hauksson, 2011) . Žaš var mjög mikilvęgt og er markmiš Selasetursins og Veišimįlastofnunnar aš framkvęma slķkar talningar annaš hvort įr ķ framtķšinni.
Verkefnisstjóri: Sandra Granquist

 

Heimildir:

 

Granquist, S., Hauksson, E., Įrnadóttir, A., B. and Kasper, J. 2011. Landselstalning śr lofti įriš 2011. Framvinda og nišurstöšur [Aerial survey of the Icelandic harbour seal population]. Institute of freshwater fisheries November 2011. VMST/11051

 


•  Stofnstęršarmat – śtselur

Selasetur Ķslands stóš ķ samstarfi viš Veišimįlastofnun fyrir talningu į śtselkópum śr lofti haustiš 2012. Žį sįust  990 kópar. Samanboriš viš žennan fjölda var fjöldinn sem sįst įrin 2005 og 2008/9, 1392 og 1540. Samkvęmt žessum nišurstöšum hefur śtsel fękkaš hér viš land sķšan 2005, žó aš breytingin į milli 2005 og 2012 sé ekki tölfręšilega marktęk. Įętluš stofnstęrš śtsels hefur aš sama skapi minnkaš śr 6000 (5400 - 6500) dżrum įriš 2005 og 7300 (5900 - 9000) įriš 2008/9, ķ 4200 (3400 – 500) eša um 5% (4%-7%) įrlega žetta tķmabil (2005 – 2012), en vegna fįrra talninga į tķmabilinu er žetta ekki tölfręšilega marktękur munur. Įrin 1982-2002 var śtselsstofninn, samkvęmt talningum, minnkandi um 3% įrlega, en fyrsta talning śtselskópa fór fram įriš 1982 og žį var stofnstęrš śtsels įętluš um 10600 (7175-13860) žśsund dżr.
Nś er stęrš śtselsstofnsins nįlęgt višmišunarmörkum stjórnvalda, 4100 dżr, og śtreikningar leiša ķ ljós aš žaš séu um 60% lķkur žess aš stofnstęršin sé stęrri en 4100 dżr. Skżringar į žessari kśvendingu į stofnstęrš śtsels, eru ekki į reišum höndum. Veišar į śtsel sķšustu įr hafa ekki aukist, heldur eru žęr minni en įrin fyrir 2008. Śtselsvetrungar veišast allnokkuš ķ fiskinet (hjįveišar), en žaš hafa žeir gert undanfarin 15 įr og ekki oršiš nein sérstök aukning į žvķ sķšustu įr, svo vitaš sé. Framboš į marsķli er ķ lįgmarki viš strendur landsins, en žorskgengd hefur aukist. Bįšar žessar fisktegundir er veigamikill žįttur ķ fęšu śtsels. Sķlisskortur gęti haft stašbundin įhrif į dreifingu śtsels og valdiš fękkun dżra viš Sušurströndina og ķ Breišafirši. Allmenn fękkun śtsela viš ströndina gęti žżtt aš hluti ķslenskra śtsela hafi róiš į önnur miš. Įriš 2009 sįst „fyrst“ śtselur viš Gręnland, en ekki vitaš hvort hann kom frį Ķslandi eša Labrador


•  Įhrif feršamanna į hegšun og śtbreišslu sela

Frį įrinu 2008 hefur Veišimįlastofnun ķ samstarfi viš Selasetriš unniš aš žvķ aš kanna įhrif aukningar feršamanna į landselsstofninn į įkvešnum selaskošunarstöšum. Įhuginn fyrir nįttśrutengda feršamennsku, žar meš tališ selskošun, hefur aukist undanfarin įr og er eins og stendur veriš aš žróa selskošunarstaši į fjölmörgum stöšum ķ kringum Ķsland. Ķ verkefninu er kannaš hvort hegšun og višvera feršamanna hefur įhrif į nįttśruleg hegšun og śtbreišslu landsela sem dvelja į selskoš­unar­stöšum į Vatnsnesi. Einblint er į selskošun frį landi į selskošunarstašinn hjį Illugastöšum. Einnig er veriš aš rannsaka įhrif selskošunar bįts į hegšun sela. Višhorf feršamanna gagnvart selskošun hefur einnig veriš kannaš meš vištölum. Sandra Granquist varši 2013 licentiate thesis viš Stokkhólmshįskóla (Granquist 2013) žar sem nišurstöšur verkefnis komu viš sögu, en verkefniš er hluti af doktórsnįm Söndru. Nżveriš var vķsindagrein birt ķ Applied Animal Behaviour Science žar sem hluta nišurstašna koma fram (Granquist & Sigurjónsdóttir 2014) og er veriš aš leggja lokahönd tveim vķsindagreinum til višbótar eins og stendur. Einnig hefur birst bókarkafla um verkefniš ķ fręšibók (Granquist & Nilsson 2013). Sérfręšingur Veišimįlastofnunar og Selaetrinu hefur leišbeint BS nema į vegum žessa verkefnis (Lilja-Öqvist 2014) og er eins og stendur aš leišbeina Meistaranemi sem er aš vinna verkefni sem tengist žetta verkefni.
Verkefnisstjóri: Sandra Granquist.
Rannsóknin er hluti af alžjóšlega verkefninu The Wild North (Hiš villta noršur).
 

Heimildir:

 

Granquist, S. M. Harbour seals (Phoca vitulina) and tourists in Iceland- Who“s watching who? Licentiate thesis, Zoological department, Stockholm University. Nóvember 2013.

 

Granquist.S. and Nilsson, P.Å. 2013. The Wild North: Network Cooperation for Sustainable Tourism in a fragile Marine Environment in the Arctic Region. In Müller, D., Lundmark, L. and Lemelin, R. (Eds.), New Issues in Polar Tourism pp. 123-132. Heidelberg: Springer.

 

Granquist, S.M. and Sigurjónsdóttir, H. 2014. The effect of land based seal watching tourism on the haul-out behaviour of harbour seals (Phoca vitulina) in Iceland. Applied Animal Behaviour Science 156; 85-93.

 

Öqvist Lilja, E. 2014.  An evaluation of codes of conduct for seal watching worldwide. BS thesis, Department of Zoology, Stockholm University, March 2014. 22pp.


•  Įhrif landsela į laxfiska

Verkefniš hófst įriš 2009. Markmiš rannsóknanna er aš įętla įhrif sela sem dvelja į ósasvęšum į laxfiskastofna og laxveiši ķ įm.
  • Fęšuval landsela viš įrósa:Fęšuval landsela er kannaš meš mismunandi ašferšum, svo sem įkvöršun fisktegunda eftir kvörnum og beinum  śr maga- og saursżnum sela (hard-part analysis), greiningum į stöšugum samsętum og DNA greiningum. Lögš er įhersla į aš kanna mikilvęgi laxfiska ķ fęšu selanna. Fęšuval sela sem dvelja viš ósasvęšin er einnig boriš saman viš fęšuval žeirra sela sem dvelja annarstašar viš landiš.
  • Hreyfimynstur Landsela ķ Bjargósi/Sigrķšastašaósi ķ Hśnažingi vestra:Višvera sela į ósasvęšinu er könnuš meš reglulegum talningum į sel, įsamt žvķ aš selir hafa veriš merktir meš śtvarpsmerkjum. Žannig er hęgt aš kanna hvaš hver einstaklingur er oft į ósasvęšinu og hvaš hann dvelur žar lengi ķ hvert sinn.
  • Ummerki eftir seli į laxfiskum:Óbein įhrif landsela į laxveišar hafa einnig veriš könnuš meš žvķ aš bišja laxveišimenn ķ helstu įm ķ Hśnažingi vestra og Austur Hśnavatnssżslu aš skrį ummerki eftir sel į veiddum laxfiskum. Nżveriš kom śt skżrsla meš nišurstöšum um selbit į veiddum laxfiskum įrin 2009-2010 (Granquist 2014).
Verkefnisstjóri: Sandra Granquist
Verkefniš er unniš ķ samstarfi viš Selasetur Ķslands, BioPol ehf, Stokkhólmshįskóla, Nįttśrugripasafniš ķ Stokkhólmi og Veišifélög ķ Hśnažingi.

 

Heimildir:

 

Granquist, S.2014. Ummerki eftir sel į veiddum laxfiskum ķ völdum laxveišiįm ķ Hśnažingi vestra og Austur-Hśnavatnssżslu [Injuries from seal on caught salmonids in selected rivers in Hśnažingi vestra og Austur-Hśnavatnssżslu, Iceland]. Institute of freshwater fisheries. February 2014,VMST/14019



•  Selatalningin mikla

Selatalningin hefur fariš fram įrlega sķšan įriš 2007 į vegum Veišimįlastofnunnar og Selaseturs Ķslands (Sandra Granquist og Erlingur Hauksson, 2013). Markmiš hennar er aš fylgjast meš fjölda og stašsetningu landsela ķ kringum Vatnsnes og Heggstašanes, įsamt žvķ aš gefa almenningi tękifęri į aš kynnast og taka žįtt ķ rannsóknarstarfsemi Selaseturs Ķslands. Selatalningin mikla fer žannig fram aš selir eru taldir į allri strandlengjunni į Vatnsnesi og Heggstašanesi  ķ Hśnažingi vestra,  samtals um 100km. Fariš er gangandi, rķšandi eša į bįti. Talningin byggir algjörlega į žįtttöku sjįlfbošališa, en meš žessu móti gefst fęri į aš kanna stórt svęši į mjög stuttum tķma.
 Athuga ber aš tölurnar segja ekki til um įstand landsselsstofns ķ heild. Stofnstęršarmat į landsel fór sķšast fram 2011 og hefur fariš fram reglulega sķšan įriš 1980 og žį hefur veriš tališ um land allt śr flugvél. Nišurstöšur žeirra talninga benda til žess aš landselstofninn hafi stašiš ķ staš sķšan įriš 2003 og sé tęplega 12 žśsund dżr.
Verkefnisstjóri: Sandra Granquist

 

Heimildir:

 

Granquist, S.& Hauksson, E 2013. Selatalningin mikla. Nišurstöšur 2007-2012 [The great seal count. Results 2007-2012].Institute of freshwater fisheries January 2013. VMST/13001

 


•  Śbreišsla landsela į Vatnsnesi. Hvaša žęttir hafa įhrif į hvenęr selir liggja uppi į landi

Įrin 2008-2011 voru selir ķ nokkrum helstu lįtrum į Vatnsnesi (Svalbarš, Stapar, Illugastašir, Hindisvķk, Krossanes og Sigrķšarstašarós/Bjargós) taldir reglulega allan įrsins hring. Skošašir hafa veriš įhrif žįtta eins og įhrif vešurfars, sjįvarstöšu, tķma dags og įrstķma į fjölda sela sem liggja į land. Mikilvęgt er aš kanna įhrif žessara žįtta į hegšun sela į land, m.a. vegna žess aš žegar selir eru taldir śr lofti, žarf aš leišrétta fyrir lķkum į žvķ aš selir liggi uppi ķ lįtri, en séu ekki nešansjįvar. Veriš er aš leggja lokahönd į vķsindagrein žar sem nišurstöšur verkefnis veršur kynnt.
Verkefnisstjóri: Sandra M. Granquist og er verkefniš samstarf viš Selasetur Ķslands
 


•  Kępingartķmabil og framleišsla kópa hjį landselum į Vatnsnesi

Veriš er aš rannsaka nįnar hvenęr kępingartķmi landsela į sér staš ķ sjö mismunandi lįtrum į Vatnsnesi ķ Hśnažingi vestra, įsamt žvķ aš įętla hversu margir kópar koma ķ heiminn į hverjum staš. Žetta hefur aldrei įšur veriš kannaš į Ķslandi.
Verkefnisstjóri: Sandra M. Granquist og er verkefniš samstarf viš Selasetur Ķslands

 


•  Talningar og merkingar śtselskópa

Ljósmynd: Georgette Leah Burns
Fariš var ķ śtselslįtur į Ströndum og ķ Breišafirši, haustin 2012 og 2013, og kópar merktir meš nśmerušum plastmerkjum ķ afturhreifa. Kópar voru einnig taldir og flokkašir ķ aldurshópa eftir kanadķsku kerfi, sem lżsir śtliti kópa og žroska eftir aldri ķ dögum. Fylgst er meš enduheimtum merktra kópa ķ veišarfęri og einnig ef žeir finnast ķ fjörum, daušir eša lifandi. Annaš framtķšarmarkmiš verkefnisins, er aš fara oftar en einu sinni ķ hvert lįtur til merkinga og um leiš meta žroska merktra kópa og hanna žannig ķslenskt kerfi til notkunar ķ staš žess kanadķska.
Verkefniš er unniš ķ samstarfi viš Selasetur Ķslands